- privilija
- ×privìlija sf. (1) Plt žr. priviliejus: Tokias ir tam lygias privilijas gavau klausytis Žem. Kalba yra visų didžiausia žmogaus privilija, kurios nė koksai kraugerys negalia jam išplėšti S.Dauk. Privilijas davė jam DP483. Ir kokias teipog privilijas, ir kokius apstingus žadėjimus mumus už tatai nustiprino MP98.
Dictionary of the Lithuanian Language.